Liežuvio valymas

Liežuvis – didelis plotas, ant kurio taip pat kaupiasi apnašos. Jau senovėje išrastais ir iki šiol naudojamais liežuvio valikliais nuvalius apnašas, jos ne tik lėčiau kaupiasi ant dantų, tačiau būna geresnis kvapas iš burnos.

Liežuvį galima valyti dantų šepetėliu ir specialiu liežuvio šepetėliu.

Liežuvis anatomiškai kaupia bakterijas. Grybiniai speneliai, kurie pakyla ir nusileidžia liežuvyje, gali kaupti apnašas ir mikroorganizmus. Liežuvis su giliomis vagelėmis paviršiuje yra labiau linkęs kaupti apnašą. Liežuvis gali pernešti mikroorganizmus ir sąlygoti periodonto kišenių infekciją. Halitozė (blogas burnos kvapas) taip pat prasideda nuo liežuvio. Dėl šių priežasčių liežuvis, ypač su daug vagelių ir iškiliais speneliais, turi būti reguliariai valomas.

Liežuvio valymas padeda sumažinti maisto likučių, apnašų kiekį, taip pat mikroorganizmų skaičių. Šepetėlio galvutė turėtų būti nukreipta link liežuvio vidurio, šereliai nukreipti link gerklės. Tuomet liežuvis iškišamas ir šepetėliu braukiama į priekį. Šis judesys kartojamas 6-8 kartus per visą liežuvį. Dantų pastos naudojimas padeda dezinfekuoti liežuvį.

Liežuvio valikliai gaminami iš plasmasės arba lankstaus metalo. Tokie šepetėliai yra lenkti, taigi gali būti liežuvis valomas neliečiant dantų.

Literatūra:

V. Andruškevičienė, N. Basevičienė, R. Bendinskaitė, E. Bendoraitienė, B. Jankauskienė, J. Narbutaitė, V. Mačiulskienė, Ž. Matulaitienė, J. Razmienė, K. Saldūnaitė, E. Slabšinskienė, I Vasiliauskienė, J. Zūbienė, M. Žemaitienė. Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. Kaunas: Vitae Litera leidykla, 2017; 190-191