Miego apnėja: ką reikia žinoti?

Obstrukcinė miego apnėja – tai lėtinis, su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas, kuriam būdingas pasikartojantis viršutinių kvėpavimo takų funkcijos sutrikimas miego metu, atsirandantis dėl anatominio ir/ar funkcinio jų susiaurėjimo.

Kokias problemas gali sukelti miego apnėja?

Obstrukcine miego apnėja sergantiems asmenims nustatoma miego fragmentacija, deguonies lygio kraujyje
sumažėjimas bei per didelis mieguistumas dienos metu.

Kiti nepageidaujami sveikatos sutrikimai (galintys atsirasti dėl miego apnėjos):

• širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
• smegenų kraujotakos sutrikimai
• cukrinis diabetas
• kognityviniai sutrikimai

Taip pat miego apnėja yra susijusi su suprastėjusia gyvenimo kokybe, padažnėjusiomis motorinių transporto priemonių avarijomis, nelaimingais atsitikimais darbo vietoje ir netyčiniais susižalojimais. Miego apnėja (ypač nepatvirtinta) – didina ja sergančių asmenų mirtingumo riziką.

Kokie yra miego apnėjos atsiradimo rizikos veiksniai?

-Nutukimas. Perteklinis riebalinis audinys padidina viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo tikimybę.

-Tam tikra viršutinių kvėpavimo takų anatomija, pavyzdžiui, siaura ryklė. Vaikams tonzilių ir/arba adenoidų hipertrofija yra svarbus miego apnėjos atsiradimo veiksnys;

-Vyrams miego apnėja pasireiškia dažniau nei moterims;

-Vyresnio amžiaus žmonėms miego apnėja diagnozuojama dažniau;

-Skeletinės anomalijos: dėl apatinio žandikaulio ir liežuvio dydžio, padėties bei struktūros pokyčių pakinta retropalatinalinis regionas (kuris yra dažna obstrukcijos vieta).

-kt.

Kuo skundžiasi asmenys, kurie serga miego apnėja?

Miego apnėja sergančius asmenis vargina didelis mieguistumas dienos metu, nuovargis, rytinis galvos skausmas, dirglumas, sumažėjusi koncentracija, atminties praradimas bei nikturija (dažnas šlapinimasis naktį).

Artimieji gali pastebėti šiuos dalykus: garsus knarkimas ar kvėpavimo pauzės, bei dusulio arba oro gaudymo epizodai miego metu.

Kaip diagnozuojama miego apnėja?

-Obstrukcinės miego apnėjos diagnozavimo standartu yra laikoma polisomnografija. Šį tyrimą galima atlikti specializuotuose centruose, pavyzdžiui, miego klinikoje. Lietuvoje įvertinti polisomnografijos duomenis gali gydytojai pulmonologai ir neurologai, įsisavinę vertinimo metodiką, todėl įtariant miego apnėją tikslingiausia konsultuotis su šiais specialistais (siuntimą dažniausiai išduoda šeimos gydytojas).

-Miego apnėjos diagnostikai gali būti naudojami namų sąlygomis atliekami specialūs testai miego metu.

-Papildomai miego apnėjos diagnostikai naudojamas viršutinių kvėpavimo takų ištyrimas, kurį atlieka
gydytojas otorinolaringologas, todėl įtariant miego apnėją galima pasikonsultuoti su LOR gydytoju.

Kaip gydoma miego apnėja?

-Nuolatinio teigiamo slėgio ventiliacija (CPAP aparatas). Tai aparatas, kurio pagalba yra praplečiami viršutiniai kvėpavimo takai tam, kad pagerėtų jų praeinamumas miegant.

–Antsvorio korekcija;

-Miego pozicijos terapija – rekomenduojam gulėti bei miegoti ant šono (nes įrodyta, kad pacientams, miegantiems ar gulintiems ant nugaros nustatomas dažnesnis miego apnėjos pasireiškimas).

–Intraoralinis aparatas, kuris pozicionuoja apatinį žandikaulį priekinėje padėtyje miegant. Šis aparatas gali būti standartinių dydžių arba gaminamas pacientui individualiai. Individualaus aparato gamyba atliekama gydytojo odontologo (kuris yra įsisavinęs gamybos metodiką). Lietuvoje gana populiari yra Silensor-SL individualizuota kapa.

–Miofunkcinė terapija. Miofunkcinės terapijos metu yra atliekami tam tikri pratimai, pritaikyti lūpoms, liežuviui, minkštajam gomuriui, ryklės raumenims, apatinį žandikaulį judinantiems raumenims, kaklo raumenims bei atskiri pratimai veido ir burnos organų sistemos funkcijų gerinimui. Pratimus paskiria miofuncinės terapijos specialistai.

-Chirurginiai miego apnėjos gydymo metodai: pavyzdžiui, gali būti atliekama ortogantinė chirurgija (atlieka gyd. veido ir žandikaulių chirurgas), uvulopalatofaringoplastika (atlieka gyd. otorinolaringologas).