Viršūninis (apikalinis) periodontitas

Viršūninio periodontito diagnozė yra vartojama tuomet, kai uždegiminis procesas dėl mikroorganizmų bei jų veiklos produktų pertekliaus šaknies kanale išplinta į periapikalinius audinius (už danties šaknies). Šiai diagnozei nustatyti rekomenduojamas radiologinis paciento ištyrimas.

Yra išskiriamas:

  • besimptomis viršūninis periodontitas,
  • simptominis viršūninis periodontitas

Besimptominio viršūninio periodontito atveju pacientas dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, klinikiniai simptomai, jeigu tokie ir yra, paprastai būna neryškūs. Dažniausiai pacientas pabrėžia jautrumą valgant karštą maistą, pakitusią danties spalvą ir dėl to iškilusias estetines problemas, ypač tuomet, kai priežastinis dantis priklauso priekinių dantų grupei.

Simptominio viršūninio periodontito atveju pacientas skundžiasi lokaliu skausmu kelių dantų srityje, neplinatnčiu į gretimas veido sritis. Dažnai pacientai pabrėžia, kad priežastinis dantis yra “aukštesnis”, “ilgesnis”, trukdo sukąsti.

Priklausomai nuo patologinio proceso eigos, skausmo pobūdis gali būti nuo maudžiančio iki pulsuojančio. Pacientas skundžiasi skausmo pokyčiu keičiant padėtį, skausmas yra pastovus. Tokiais atvejais nuskausminamieji vaistai pakankamai efektyviai malšina skausmą.

Viršūnininio periodontito su fistule diagnozė yra vartojama tuomet, kai klinikiniai simptomai yra nežymūs arba jų visai nėra, išskyrus matomą fistulę.

Esant viršūniniam periodontitui dažniausiai rekomenduojamas endodontinis šaknų kanalų gydymas arba pergydymas, o kai danties prognozė bloga – indikuotinas šalinimas.

Literatūra: Klinikinė Odontologija ,I Balčiūnienė, V. Almonaitis, E, Balčikonytė, R. Bendinskaitė, V. Brukienė, G. Kobs, T. Linkevičius, R. Manelienė, G. Matulienė, V. Pečiulienė, R. Pletkus, V. Rutkūnas, K. Sveikata, J. Žekonienė, Vaistų Žinios, 2008, 168, 170