Geografinis liežuvis

Geografinis liežuvis (gerybinis migruojantis glositas) yra nežinomos kilmės bei patogenezės sutrikimas, kuriam būdinga siūlinių liežuvio spenelių atrofija. Pasireiškia 1-2 proc. bet kurio amžiaus žmonių, kiek dažniau moterims. Dažnai kartu būna liežuvio vagotumas.

ETIOLOGIJA. Naujausių tyrimų duomenimis, vagotasis ir geografinis liežuvis yra paveldimi sutrikimai.

PAPLITIMAS. Būdingas 1-10 proc. populiacijos.

KLINIKA. Ant liežuvio matomos apvalios migruojančios dėmės su siūlinių liežuvio spenelių atrofija. Dėmių forma labai įvairi. Šios dėmės keičia vietą ir dydį, gali susilieti tarpusavyje sudarydamos tipišką geografinį liežuvio vaizdą. Priklausomai nuo pažeidimo aktyvumo randami pavieniai, dauginiai ar net visą liežuvio nugarėlę užimantys pažeidimai. Jie būna skirtingo dydžio: nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Eriteminės dėmės neskausmingos, apsuptos plono balkšvo iškilusio kraštelio. Būdingi paūmėjimo ir remisijos laikotarpiai.

GYDYMAS. Etiologija nežinoma, todėl priežastinis gydymas netaikomas. Liga dažnai būna besimptomė, tad joks gydymas nereikalingas. Jei esami pažeidimai sukelia diskomfortą ar yra skausmingi, skiriami burnos skalikliai, turintys uždegimą ir skausmą malšinantį poveikį. Jei būklė ypač vargina, skiriama antihistamininių vaistų, steroidinių preparatų vietiškai, o jei reikia – ir vaistų nuo grybelio.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 99