Dantų vagelių ir duobelių silantai

Kas yra silantai ir kodėl jie reikalingi?

Silantai – tai dantų anatominius plyšius, t.y. vageles ir duobeles, hermetizuojamosios medžiagos, skirtos šių sričių ėduonies profilaktikai.

Dantys pradeda vystytis nuo gumburų, kurie pamažu auga vienas kito link, o jų susiliejimo vietose lieka tam tikro gylio plyšiai – vagelės. Kelioms vagelėms susiliejus, susikryžiavus, giliausioje vietoje atsiranda duobelė. Duobelės gali būti ir atskiri anatominiai dariniai.

Dažniausiai ėduonis pažeidžia krūminių dantų duobeles ir vageles, kuriose būna apie du trečdaliai visų ėduonies pažeidimų. 6-7 metų vaikams kramtomojo paviršiaus ėduonis sudaro apie 43 proc., o 12-14 metų vaikams – jau apie 57 proc. visų ėduonies atvejų. 39.5 proc. septynerių metų vaikų pirmųjų pastoviųjų krūminių dantų vagelės pažeistos ėduonies, o 17 metų jaunuolių – net 84, 37 proc. turi pažeistus pirmuosius krūminius dantis. Vagelės ir duobelės sudaro tik 12 proc. danties paviršiaus, tačiau jos apie aštuonis kartus labiau pažeidžiamos nei lygus paviršius. Dažniausiai ėduonis pažeidžia apatinių krūminių dantų skruostinio paviršiaus duobeles ir viršutinių krūminių dantų liežuvines vageles. Taikant tam tikras ėduonies profilaktikos priemones, burnos higieną, fluoro preparatus, dietą, įmanoma labai sumažinti lygiojo paviršiaus ėduonį. Tačiau vagelės ir duobelės išlieka rizikos sritis, nes jose kaupiasi daug apnašų. Jos savaime nesivalo, gilių ir siaurų vagelių šepetėliu neįmanoma išvalyti, vietiškai ir sisteminiu būdu vartojami fluoro preparatai turi mažą poveikį šioms sritims. Be to, dantims išdygus, vagelės tuojau užsiteršia bakterijomis ir lengvai pažeidžiamos ėduonies, todėl silanatais jas dengti rekomenduojama kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta.

1970 m. sukurti vagelių ir duobelių silantai, jie nuolat tobulinami. Silantų pagrindą sudaro skysta kompozicinė derva – Bis-GMA bisfenol A-glicidilmetakrilatas, sumaišyta su kitais monomerais. Tai plastiškas skystis. galintis įsiskverbti į gilias vageles ir pripildyti tas sritis, kurių neįmanoma išvalyti dantų šepetėliu.

Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų burnos bakterijų bei jų gaminamų rūgščių. Net tais atvejais, kai giliai vagelėse liko šiek tiek bakterijų, jos negauna maisto medžiagų, todėl negali daugintis ir gaminti rūgščių. Be to, silantuose esantis fluoras dalyvauja emalio mineralizacijoje.

 

Literatūra:

V. Andruškevičienė, N. Basevičienė, R. Bendinskaitė, E. Bendoraitienė, B. Jankauskienė, J. Narbutaitė, V. Mačiulskienė, Ž. Matulaitienė, J. Razmienė, K. Saldūnaitė, E. Slabšinskienė, I Vasiliauskienė, J. Zūbienė, M. Žemaitienė. Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. Kaunas: Vitae Litera leidykla, 2017; 226-227

Panašūs straipsniai