Burnos kandidozė

ETIOLOGIJA. Kandidozę sukelia Candida albicans grybelis. Predispoziciniai (ligą sukeliantys) veiksniai yra skirstomi į:

  • vietinius: kserostomija, bloga burnos higiena, gleivinės pažeidimai, protezai.
  • sisteminius: endokriniai, mitybos sutrikimai, lėtinės ligos, antibiotikų, kortikosteroidų, kitų imunitetą slopinančių vaistų vartojimas, malignizacijos procesai, radiacija, hiperparatiroidizmas, Adisono liga, ląstelinio ir humoralinio imuniteto nepakankamumas, ŽIV infekcija.

PAPLITIMAS. Candida albicans, sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų, aptinkama 40-50 proc. sveikų žmonių virškinamąjame trakte, ant odos ir burnoje. Pseudomembranine kandidoze susergama nusilpus imunitetui: kūdikiams po infekcinių ligų, bronchito, dispepsijos, taip pat neišnešiotiems kūdikiams, vyresniems – po gydymo antibiotikais, citostatikais, imunosupresiniais vaistais, sergant benrinėmis ligomis, esant hipovitaminozėms.

KLINIKA (pasireiškimas).

  • Ūminei psudomembraninei kadidozei būdinga baltos, kreminės spalvos arba balkšvai gelsvos spalvos apnašos, kurias lengva pašalinti mentele. Nubraukus apnašas, matoma gleivinės eritema. Šie pažeidimai gali būti lokalūs arba išplitę, dažniausiai pasitaiko žandų gleivinėje, liežuvyje, kietajame ir minkštajame gomuryje. Ligoniai skundžiasi kserostomija ir deginamo pobūdžio burnos skausmu.

 

  • Eriteminė kandidozė vystosi iš ūminės pseudomembraninės formos. Dažniausiai atsiranda po gydymo antibiotikais. Taip pat paplitusi tarp ŽIV infekuotų žmonių. Kliniškai būdingos eriteminės dėmės, kurios išsidėsto liežuvio nugarėlėje ir gomuryje. Dėmės yra ryškiai raudonos spalvos, gleivinė atrofiška. Apnašų nėra arba labai nedidelis jų kiekis randamas liežuvio raukšlėse. Būdingas labai ryškus, nuolatinis deginimo pobūdžio skausmas burnoje. Kartais lūpų raudonyje atsiranda nedidelis kiekis pleiskanėlių.

 

  • Lėtinė hiperplazinė kandidozė panaši į leukoplakiją. Išsivysto dėl antibiotikų, ilgalaikio gliukokortikoidų ir citostatikų vartojimo, taip pat sergant tuberkulioze, AIDS, kraujo ligomis. Būdinga stora, kieta, stipriai su epiteliu suaugusi apnaša. Bėgant laikui ji storėja, įgauna gelsvą atspalvį. Kuo procesas toliau pažengęs, tuo sunkiau pašalinti apnašą. Pažeidimai dažniausiai aptinkami ant liežuvio nugarėlės, minkštojo gomurio gleivinėje, lūpų kampuose. Esant lėtinei hiperplazinei kandidozei, būdingas gleivinės sausumas, burnos gleivinės paburkimas. Kai kada matoma liežuvio spenelių hipertrofija.

 

  • Lėtine atrofine kandidoze dažniausiai serga žmonės, nešiojantys išimamus plokštelinius protezus. Būdingas protezinio guolio gleivinės uždegimas, infiltracija, sausumas, deginamo pobūdžio skausmas. Gali būti papilinė gleivinės hiperplazija. Gana dažna kandidozės forma – kandidozinis lūpų kampų pažeidimas (lūpų kampų uždegimas). Paviršiniai lūpų kampų įtrūkimai parausta, infiltruojasi, pasidengia plonais balkšvais žvynais. Procesas gali išplisti į visą lūpų raudonį.

 

  • Mazginė kandidozė – lėtinės kandidozės forma. Pažeidimas gali išsilaikyti kelerius metus, dažniausiai pažeidžiamos vietos: liežuvio nugarėlė, žando, burnos dugno gleivinė. Mazginė kandidozė yra ikinavikinis pažeidimas.

DIAGNOSTIKA. Imamas tepinėlis ir tiriamas mikroskopuojant. Naudingi histologiniai bei pasėlio tyrimai.

GYDYMAS. Gydymo tikslas – pašalinti klinikinius ligos požymius, sumažinti predispozicinių veiksnių poveikį, didinti orgnizmo atsparumą. Skiriamas vietinis ir sisteminis gydymas. Kandidozių gydymo pagrindas yra preparatų nuo grybelio vartojimas, bet taip pat svarbu nutraukti antibiotikų vartojimą ar pakeisti jų vartojimo formą kartu skiriant vaistų nuo grybelio. Rekomenduojama mažai angliavandenių turinti dieta, skiriamas bendrą organizmo būklę stiprinantis gydymas, hiposensibilizuojamasis gydymas, pacientas siunčiamas ištirti kitų organų sistemas.

PROFILAKTIKA. Racionalus antibiotikų vartojimas, burnos sanacija, burnos higienos palaikymas, taisyklinga išimamų protezų priežiūra. Kandidoze sergantys asmenys turėtų naudotis atskirais indais, įrankiais, rankšluosčiais.

Įtariant burnoje kandidozę, kreipkitės į šeimos gydytoją.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 141