Burnos skalavimai fluoro tirpalais

Fluorido skalavimo skysčiai yra veiksmingi mažinant ėduonies paplitimą.

Klinikinių studijų duomenimis, fluorido junginių skalavimo skysčių veiksmingumas prieš ėduonį yra lygus ar net didesnis nei turinčių fluoridų junginių sudėtyje pastų. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad (papildomai) skalavimas su fluoro turinčiais junginiais gali būti veiksmingesnis nei tik dantų valymas vien su dantų pasta turinčia fluoro. Tai ypač aktualu pacientams, kuriems nustatyta didelė ėduonies rizika. Nurodoma, kad skalavimo skysčiuose esantys fluoridų junginiai užsilaiko apnašose ir seilėse ir padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Studijose teigiama, kad tarp fluorido skalavimo skysčių vartotojų ėduonies vidutinis sumažėjimas 30-40 proc. Jų vartojimas rekomenduojamas asmenims, gyvenantiems tiek fluoruoto vandens, tiek nefluoruoto vandens gyvenvietėse.

Yra daug veiksnių, kurie turi įtakos skalavimo tirpalų veiksmingumui, tai fluoridų junginiai ir koncentracija, burnos pH, skalavimo intensyvumas ir laikas, skalavimo intensyvumas, skalavimo laikas (prieš ar po valgymo, po valymo dantų pasta ir kt.), burnos fiziologijos, seilėtekio, burnos higienos būklės, (turi reikšmės) po skalavimo ar valgoma, kalbama. Fluoridų turinčių skalavimo tirpalų vartojimas padidina fluoro, esančio dantų pastoje pasisavinimą.

Fluorido junginių skalavimo skysčiai rekomenduojami asmenims, kurių anamnezėje buvo vidutinio sunkumo ar dayginis ėduonis, taip pat tiems, kurie nešioja ortodontinius aparatus arba ortopedinius aparatus (plokštelės, tiltai), nes tai didina apnašo užsilaikymą. Be to, pacientai, turintys neadekvačius burnos higienos įpročius, pacientai, kuriems demineralizacijos sričių ar šaknų apsinuoginimas, jautrumas ir pacientams, kurie kenčia nuo kserostomijos, patartina vartoti šiuos skysčius. Fluorido skalavimo skysčiai nerekomenduojami vaikams iki šešerių metų. Dėl galimo alkoholio buvimo šiuose skalavimo skysčiuose, jie nerekomenduojami asmenims, kurie netoleruoja alkoholio komponentų.

Literatūra:

V. Andruškevičienė, N. Basevičienė, R. Bendinskaitė, E. Bendoraitienė, B. Jankauskienė, J. Narbutaitė, V. Mačiulskienė, Ž. Matulaitienė, J. Razmienė, K. Saldūnaitė, E. Slabšinskienė, I Vasiliauskienė, J. Zūbienė, M. Žemaitienė. Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. Kaunas: Vitae Litera leidykla, 2017; 201-202