Dantų trauminiai pažeidimai

Visiems tėveliams (ir ne tik) rekomenduoju paskaityti gyd. endodontologės prof. dr. Vytautės Pečiulienės paruoštą straipsnį „Dantų trauminiai pažeidimai”.

Straipsnis iš Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išleisto mokomojo leidinio „Apie vaikų dantis”. Čia pateikiama svarbi, teisinga ir nedviprasmiška informacija apie vaikų dantų priežiūrą.

Dantų trauminiai pažeidimai

Viršutinio ir apatinio žandikaulio priekinių dantų trauminiai pažeidimai dažniau pasitaiko tarp berniukų. Pagrindinės tokių traumų priežastys – autoavarijos, įvairios kontaktinio sporto šakos, nelaimingi atsitikimai ir smurtas. Įtakos gali turėti ir individualūs anatominiai paciento ypatumai – išsikišę viršutiniai kandžiai, kurie gali būti nevisiškai uždengti viršutinės lūpos audiniais.

Įvykus traumai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją odontologą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo bendrą sveikatos būklę: ar nebuvo praradęs sąmonės, ar nesvaigsta galva, nepykina, nesutriko rega, atmintis. Pasireiškus šiems sutrikimams galima įtarti galvos smegenų traumą. Šiuo atveju bus reikalingos ne tik gydytojo odontologo, bet ir kitų specialistų (gydytojo oftalmologo, neurologo) konsultacijos. Gydytojo odontologo kabinete bus atliktas išsamus klinikinis ir rentgenologinis tyrimas.

Išskiriamos dvi pagrindinės dantų traumų grupės: dantų kietųjų audinių (danties vainiko ir šaknies įskilimai, lūžiai) bei apydančio pažeidimai (apie danties šaknį esančių audinių).

Danties kietųjų audinių pažeidimai gali būti:
1. Emalio lūžis – danties vainiko lūžis, kai pažeidžiamas tik emalis (1 pav.).
2. Emalio ir dentino lūžis – danties vainiko lūžis, pažeidžiantis emalį ir dentiną (2 pav.).
3. Komplikuotas vainiko lūžis – danties vainiko lūžis, kai atveriama pulpos kamera (4 pav.).
4. Vainiko ir šaknies lūžis – danties vainiko lūžis, apimantis emalį, dentiną ir šaknies cementą.
5. Komplikuotas vainiko ir šaknies lūžis – danties vainiko lūžis, apimantis emalį, dentiną ir šaknies cementą, kai atveriama danties pulpos kamera (5 pav.).
6. Šaknies lūžis – pažeidžiamas šaknies dentino, cemento ir pulpos vientisumas.

SVARBU!
Nuskilus danties vainiko daliai būtina paieškoti lūžusio fragmento, o radus jį įdėti į indelį su šaltu pienu, fiziologiniu tirpalu, kraštutiniu atveju vandeniu ir atsinešti pas gydytoją odontologą (3, 6 pav.). Kuo anksčiau (per 24 val.) kreipsitės į specialistą, tuo geriau bus pagydyta dantų trauma.

Gydant dantis su lūžusiais vainikais siekiama išlaikyti gyvybingą danties viduje esantį audinį – pulpą ir atkurti estetinę šypseną. Ar pulpa liks gyvybinga, priklauso nuo laiko tarpo, praėjusio po traumos ir gydymo pradžios, ir nuo to, kaip arti pulpos yra lūžio linija. Nulūžus daliai danties vainiko (esant nekomplikuotam vainiko lūžiui) susidaro sąlygos burnoje esantiems mikroorganizmams lengviau prasiskverbti link danties pulpos ir ją pažeisti. Laiku nesikreipus į gydytoją odontologą, įvyks pulpos audinio nekrozė (apmirimas) – dantis taps negyvybingas. Tai padidina komplikacijų riziką – nustoja formuotis danties šaknis, atsiranda viršūninio periodonto audinių uždegimas, apie dantį esančiuose audiniuose susidaro pūlinys ir kt. Jeigu turite nuskilusio danties vainiko fragmentą ir jis atitinka lūžio kontūrus, jį galima „priklijuoti“ su odontologinėmis medžiagomis. Jeigu jo neturite, gydytojas danties vainiką atkurs su estetiniam pildymui naudojamomis medžiagomis. Kartais danties vainikas nulūžta taip, kad pulpos audinys aiškiai matyti lūžio srityje – gali pasirodyti raudonas taškelis ar vainiko lūžio paviršius gali pradėti kraujuoti (komplikuotas vainiko lūžis). Tokiu atveju reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir jis padės išlaikyti pulpos audinio gyvybingumą bei užtikrins šaknies vystymąsi.

Periodonto audinių pažeidimai (dantų išnirimai):
1. Sumušimas – pažeidžiami apie danties šaknį esantys audiniai, dantys nėra paslankūs, nepakinta padėtis dantų lanke, bet padidėja jų jautrumas perkusijai (lytėjimui).
2. Panirimas – periodonto audinių pažeidimas, kai dantys tampa paslankesni, tačiau padėtis dantų lanke nepakinta.
3. Dalinis išnirimas (ekstruzija) – danties pasislinkimas iš įprastinės padėties vertikalia kryptimi.
4. Šoninis išnirimas – danties pasislinkimas iš įprastinės padėties alveolėje horizontalia kryptimi. Dažniausiai šią traumą lydi žandikaulio alveolės įskilimas arba jos lūžis.
5. Įmušimas – danties pasislinkimas gilyn į alveolę (7 a, b pav.).
6. Visiškas išnirimas – kai dantis visiškai iškrenta iš alveolės (8 pav.).

Dantų sumušimo ir panirimo atveju pirmąją savaitę po traumos dažniausiai rekomenduojama minkšto maisto dieta. Esant daliniam išnirimui (ekstruzija) pagalba turi būti suteikiama kuo skubiau, nes uždelsus dėl susiformavusio krešulio danties alveolėje gali būti nebeįmanoma jo atstatyti į vietą. Ištikus šiai traumai išilgėjęs dantis gali trukdyti sukąsti. Tokiu atveju dviem savaitėms uždedamas vielos ir kompozito įtvaras (9 pav.). Išnirusį šoninį dantį būtina atstatyti į vietą ir įtverti iki 4–6 savaičių.
Sunkiausių traumų grupei priskiriama danties įmušimas (7 a, b pav.) bei visiškas išmušimas iš alveolės (8 pav.). Išmušus dantį dalis šaknies paviršiaus lieka padengta dar gyvybingomis periodonto raiščio ląstelėmis. Įmušus dantį praėjęs po traumos laikas nėra pagrindinis danties gydymą lemiantis veiksnys, o visiškai išmušus dantį, norint išlaikyti išlikusių ląstelių gyvybingumą ir tikėtis sėkmingo gydymo, jis yra lemiamas.

SVARBU!
– Kuo ilgiau išmuštas dantis bus sausoje aplinkoje (pvz., ant žemės, servetėlėje ar delne), tuo mažiau galimybių, kad atstatytas (replantuotas) dantis sėkmingai prigis, tuo didesnė vėlesnių traumos komplikacijų rizika.
– Suradę išmuštą dantį jokiu būdu jo mechaniškai nevalykite ir nedezinfekuokite!
– Laikydami už danties vainiko (baltosios dalies) trumpai nuplaukite jį šaltu tekančiu vandeniu, įdėkite į indelį su pienu ir kuo skubiau vykite pas gydytoją odontologą.

Patyrusius trauminių pažeidimų pacientus stebėti yra taip pat svarbu kaip ir suteikti skubią pagalbą dantų traumų atvejais. Po dantų traumų ir jų padarinių ne tik atsiranda estetinių problemų, bet ir visiškai suyra audinys, netenkama danties. Danties spalvos pokytis (10 a, b pav.), skausmas, patinimas, pūlinukas dantenose, didesnis danties paslankumas rodo komplikacijų grėsmę. Komplikacijos po dantų traumų dažnai būna nepastebimos, nustatomos tik ištyrus rentgenu, todėl būtina nuolat stebėti ligonį, patyrusį dantų traumą, atsižvelgti į gydytojo odontologo rekomendacijas.

Rekomenduojama pacientą nuolat tikrinti tokia seka: praėjus 1 savaitei po traumos, po 3–4 savaičių, po 6 savaičių, po 3–6 mėnesių, kartą per metus, 5 metus iš eilės atliekant klinikinį ir rentgenologinį tyrimą.

Laiku atvykus pas gydytoją odontologą galima išvengti daugelio dantų trauminių pažeidimų komplikacijų, dėl kurių dažnai netenkama danties.

Literatūra: prof. dr. Vytautė Pečiulienė. Dantų trauminiai pažeidimai. Apie vaikų dantis. Odontologų Rūmai. 2015.