Kserostomija

ETIOLOGIJA. Kserostomija, arba burnos sausumas,  – tai visuma simptomų, atsirandančių sumažėjus ar visai išnykus seilių sekrecijai. Kserostomija gali būti laikina arba nuolatinė. Atsiradimo priežastys įvairios. Dažniausiai kserostomiją sukelia vaistai, įgimtos seilių liaukų anomalijos, bendrinės ligos (Sjogreno sindromas, cukrinis diabetas, necukrinis diabetas, dehidracija, geležies stokos anemija, baltymų trūkumas), radiacija, sumažėjusi periferinė stimuliacija, emocinis stresas, neurologinės ligos, infekcinės ligos (hepatitas C, ŽIV infekcija), menopauzė ir amžius.

PAPLITIMAS. Tikslių duomenų apie kserostomijos paplitimą nėra. Vidutiniškai 5 proc. penkiasdešimtmečių, 15 proc. 65 metų ir 30 proc. vyresnių nei 85 metų pacientų skundžiasi burnos sausumu. Kserostomija diagnozuojama visiems ligoniams, sergantiems Sjogreno sindromu, taip pat po radiacinio galvos ir kaklo navikų gydymo.

KLINIKA. Matomos sausos suskeldėjusios ir lipnios lūpos. Burnos gleivinė sausa, paraudusi, suskeldėjusi, pasidengusi baltomis lipniomis apnašomis, burnos dugne seilių mažai ar jų visai nėra arba jos tirštos. Liežuvis lygus, raudonas, atrofiškas, blizgantis. Iš burnos juntamas blogas kvapas. Didžiosios seilių liaukos padidėja sergant Sjogreno sindromu, diabetu, AIDS bei alkoholizmu. Pacientai paparastai skundžiasi burnos deginimu, skonio pakitimu, pasunkėjusius sauso, kieto maisto kramtymu, rijimu. Dėl gerklų gleivinės sausumo sutrinka balsas. Pacientai negali nešioti išimamų plokštelinių protezų dėl blogos fiksacijos ir skausmingumo. Tai pablogina jų gyvenimo kokybę. Kserostomija gali komplikuotis netipinės lokalizacijos dauginiu ėduonimi ir burnos kandidoze.

DIAGNOSTIKA. Diagnozei patikslinti atliekamas bendrasis kraujo ir biocheminiai tyrimai, imunologiniai tyrimai, sialometrija, histologinis mažųjų seilių liaukų biopsinės medžiagos tyrimas bei infekcijos identifikavimas yra vertingi aiškinantis kserostomijos priežastis.

GYDYMAS. Kserostomijos gydymo taktika priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Pacientams reikėtų vengti cukraus, naudoti dantų pasta su fluoridais, siekiant išvengti ėduonies. Burnos sausumui sumažinti ir disfagijos prevencijai rekomenduojami burnos gleivinės lubrikantai, dirbtinės seilės. Valgant būtina naudoti skysčių. Jei kserostomijos priežastis yra kserogeninį poveikį turintys vaistai, reikėtų mėginti juos pakeisti kitais, kurių šalutinis poveikis yra silpnesnis.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 230