Leukoplakija

Leukoplakija – tai baltos spalvos nuo gleivinės nenuvaloma apnaša ar plokštelė, kuri negali kliniškai ar patologiškai būti charakterizuojama kaip jokia kita liga.

ETIOLOGIJA. Leukoplakija dažniausiai vystosi kaip atsakas į įvairius burnos gleivinės dirgiklius.

Išskiriami šie predispoziciniai veiksniai:

  1. vietiniai dirgikliai – aštrūs dantų kraštai, kabantys dantų restauracijų kraštai, nekokybiški protezai
  2. žando ar lūpų gleivinės kandžiojimas
  3. rūkymas
  4. alkoholis
  5. infekcijos (Candida albicans, Epšteino-Bar virusas, žmogaus papilomos virusas).

Leukoplakija, kurios atsiradimo priežastis neaiški, vadinama idiopatine.

PAPLITIMAS. Skirtingų tyrimų duomenimis, serga 1,5 – 12 proc. populiacijos.

KLINIKA (pasireiškimas).

Ligos klinika įvairi. Skiriamos: homogeninė leukoplakija, nehomogeninė leukoplakija ir gauruotoji leukoplakija. Homogeninė leukoplakija, kuriai būdinga plona baltos spalvos apnaša, turi lygų paviršių, o nehomogeninei leukoplakijai būdingas storas raukšlėtas paviršius.

Gauruotoji leukoplakija randama ŽIV infekuotiems ir AIDS sergantiems pacientams. Jai būdingas šiek tiek iškilęs, neiaškių ribų, vagotas, baltas lopas, kuriame vėliau atsiranda iškilimų. Dažniausiai atsiranda liežuvio šonuose.

Leukoplakija gali vystytis bet kurioje burnos gleivinės vietoje, tačia dažniausiai – žando, gomurio, lūpų, alveolinių ataugų, burnos dugno gleivinėje, dantenose. Burnos dugno, liežuvio ir lūpų gleivinėje leukoplakija supiktybėja dažniau. Supiktybėjimo požymiai: erozijų arba opų atsiradimas pažeidimo plote, susiformavęs gumbas, sukietėję pažeidimo kraštai.

KLINIKINIAI TYRIMAI.

Svarbiausia – histologinis ištyrimas.

GYDYMAS.

Tam tikrais atvejais, nustojus rūkyti, leukoplakija regresuoja. Būtina pašalinti bet kurį vietinį dirgiklį, rūpintis gera burnos higiena, gydyti dantis. Galima chirurginis gydymas, kriochirurgija, CO2 lazerio terapija.

Įtariant leukoplakiją, kreipkitės į burnos chirurgą, periodontologą ar šeimos gydytoją.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 190