Liežuvio pasaitėlio plastika (pakirpimas)

Liežuvis turi į plėvę panašų darinį – pasaitėlį. Tai įprasta anatominė struktūra, kuri yra tarsi saitas, einantis nuo liežuvio apačios ir prisitvirtinantis prie burnos dugno minkštųjų audinių.

Trumpas liežuvio pasaitėlis – tai tokia vystymosi yda, kai liežuvio pasaitėlis prasideda nuo liežuvio viršūnės, tęsiasi per burnos dugną ir baigiasi aukštai apatinio žandikaulio liežuvinėje pusėje.

Kaip atpažinti, kad liežuvio pasaitėlis yra trumpas?

Trumpą liežuvio pasaitėlį lengva atpažinti. Liežuvis būna tarsi prikabintas prie burnos dugno. Kūdikis ne visada gali liežuvį iškišti į priekį arba judesiai būna labai riboti. O kišant jo viršūnė atrodo tarsi įtraukta, pats liežuvis – lyg dvišakas.

Trumpas liežuvio pasaitėlis neleidžia pilnai iškišti ir pakelti liežuvio, todėl kūdikystėje gali sukelti maitinimosi sunkumus, vėliau, kai vaikas pradeda kalbėti, jam gali būti sunku tarti kai kuriuos garsus (dažniausiai R, L, Š, Ž, Č).

Vyresniame amžiuje trumpas liežuvio pasaitėlis gali sukelti ir dantenų bei sąkandžio problemas.

Esant trumpam liežuvio pasaitėliui:

  • sunku pasiekti liežuviu gomurį;
  • sunku judinti liežuvį į šonus;
  • bandant iškišti liežuvį, atsiranda V formos įlinkimas;
  • sunku iškišti liežuvį.

Kada reikia pakirpti liežuvio pasaitėlį?

  • Chirurginis trumpo liežuvio pasaitėlio gydymas ankstyvame amžiuje (kūdikystėje) reikalingas tik tada, kai yra maitinimosi problemų, t.y. vaikas blogai čiulpia, negali visavertiškai maitintis.
  • Dažniausiai trumpo liežuvio pasaitėlio operacija atliekama vyresniame (t.y. 3 – 5 metų) amžiuje, kai atsiranda garsų tarimo problemų. Jei nustatoma, kad liežuvio pasaitėlis yra trumpas ir  vaikas netaria kai kurių garsų, pirmiausia siūloma 3 – 4 mėn. palankyti logopedo pratybas ir tada nuspręsti,  ar reikia atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką ir jei taip, tai kada tai daryti.
  • Jei liežuvio pasaitėlis yra trumpesnis nei įprasta, tačiau nesukelia mitybos, garsų tarimo problemų, pasaitėlio operacija gali būti ir neatliekama. Šiuo atveju vaikas paliekamas stebėjimui; jei vėliau trumpas pasaitėlis sukelia tam tikrų problemų, pasaitėlio operacija atliekama vyresniame amžiuje.

Kaip atliekama liežuvio pasaitėlio plastika (pakirpimas)

  • Nuskausminimas. Kūdikiams nuskausminimas nebūtinas (galima patepti nujautrinančiu geliu), nes pasaitėlio pakirpimas yra neskausmingas. Vyresniems vaikams liežuvio pasaitėlio plastika dažniausiai gali būti atliekama vietinėje nejautroje, tačiau vaikas turi nesipriešinti suleidžiant vaistus, sugebėti ramiai pasėdėti procedūros metu.  Jei vaiko elgesys neleidžia operacijos atlikti vietinėje nejautroje, pasaitėlio plastiką gali tekti atlikti bendrinėje nejautroje. Bendrinę nejautrą atlieka gydytojas anesteziologas.
  • Prieš operaciją įvertinamas pats liežuvio pasaitėlis:

a) jei jis plonas kaip plėvė, atliekamas tik pasaitėlio pakirpimas,

b) jei pasaitėlis trumpas ir storas, su daug jungiamojo audinio, atliekama sudėtingesnė procedūra – pasaitėlio plastika.

Liežuvio pasaitėlio plastika (pakirpimas) gali būti atliekamas įprastiniu chirurginiu būdu (naudojant žirklutes/skalpeliuką) arba lazeriu. Tinkamiausią būdą parinks operuojantis gydytojas (burnos chirurgas arba periodontologas).

Kokia yra žaizdos priežiūra po operacijos?

Kūdikiams. Po procedūros kūdikis gali maitintis įprastai, nereikia laikytis specialaus režimo. Gijimas trunka iki 2 sav.

Vaikams virš 3 metų. Po procedūros reikalinga:

  • gera burnos higiena;
  • jei paskirta – vartoti vaistus;
  • jei buvo siūta – po 7-10 dienų reikalinga siūlus pašalinti;
  • rekomenduojama po procedūros lankytis pas logopedą ar miofunkcine terapija užsiimantį specialistą dėl pratimų liežuviui (“pratampymo”).

Jei liežuvio pasaitėlis yra labai trumpas ir vaikas neoperuojamas, gali kilti įvairių problemų:

a) Kūdikiui gali būti sunku maitintis, t.y. žįsti, čiulpti – dėl to jis nepriauga pakankamai svorio;

b) Paaugęs ir pradėjęs kalbėti vaikas gali netarti arba blogai tarti tam tikrus garsus (dažniausiai R, L, Š, Ž, Č). Suaugusiam žmogui, jei turi garsų tarimo problemų,  irgi galima atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką,  tačiau vargu ar jis tikrai išmoks taisyklingai tarti garsus po operacijos. Suaugusio žmogaus kalbėjimo įgūdžiai jau seniai susiformavę ir naujas garsų tarimo mokymasis beveik prilygsta  naujos, tarsi kitos kalbos mokymuisi.

c) Vyresniame amžiuje gali turėti sąkandžio problemų.