Dantistai

Informacinis tinklalapis apie dantis ir dar daugiau

Miego apnėja. Ką reikia žinoti?

Kas yra miego apnėja?

Miego apnėja – tai ne mažiau kaip 10 sekundžių sustojęs kvėpavimas miegant. Kvėpavimas dažniausiai sustoja trumpam laikui – nuo 10 iki 30 sekundžių, o retais atvejais iki poros minučių. Tuo metu žmogaus kraujyje sumažėja deguonies – todėl žmogus pabunda tam, kad tęstų kvėpavimą, tačiau vėliau ryte to visiškai neprisimena.

Miego apnėjos sindromu serga 1–4 proc. gyventojų.

Kokios yra miego apnėjos priežastys?

Miego apnėja gali būti 3 tipų: obstrukcinė (OMA), centrinė ir mišri (kai ligoniai tuo pačiu metu kenčia nuo abiejų šios ligos tipų).

Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia dažnausiai. Jos metu dažnai kvėpavimo takų raumenys atsipalaiduoja, tuomet ryklė trumpam lyg ir suglemba, užkrenta, todėl susiaurėja gerklė, kvėpavimo takai ir laikinai nutrūksta kvėpavimas.

Pagrindinės priežastys:

  • anatominės– labai siaura gerklė (dėl paveldėjimo arba senėjimo proceso), kreiva nosies pertvara,  didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, padidėję tonzilės ar adenoidai, didelis liežuvis, labai mažas žandikaulis (ypač pasireiškia, jei per mažas apatinis žandikaulis), labai ilgas minkštas gomurys. 
  • viršsvoris (riebalinis sluoksnis kaupiasi kakle ir siaurina kvėpavimo takus).
  • alkoholis (atsipalaiduoja raumenys)
  • vaistai (antialerginiai, migdomieji)

Miego apnėja dažniau pasireiškia vyrams ir progresuoja su amžiumi (sunkėja ir dažnėja su amžium). Tačiau miego apnėja gali būti diagnozuojama ir vaikams.

Kada galima įtarti miego apnėją?

Šie pasireiškiantys simptomai gali būti ženklas, kad sergate miego apnėja:

  • Garsus knarkimas
  • Mieguistumas
  • Bendras nuovargis
  • Dėmesio koncentracijos pablogėjimas, pablogėjusi atmintis
  • Galvos skausmas
  • Graužia rėmuo (ypač pabudus)
  • Jei miego metu artimasis pastebėjo, kad yra miego pauzės (nekvėpuojate tam tikrą laikotarpį)
  • Dažnas kėlimasis naktį į tualetą
  • Depresija

Kur kreiptis įtariant miego apnėją?

Konsultacija pas šeimos gydytoją. Pirmiausia reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris konsultacijos metus išsiaiškinęs simptomus išrašys siuntimą pas specialistą, dažniausiai pas otorinolaringologą (LOR gydytoją).

Konsultacija pas specialistą (LOR gydytoją, pulmonologą, neurologą,odontologą, kuris specializuojasi miego apnėjos gydyme). Pas specialistą galite konsultuotis su siuntimu (tada konslutacija apmokama iš TLK) arba privačiai (už konsultaciją mokate patys, tada siuntimas nebūtinas).

Privačiai konsultacijai (be siuntimo) rekomenduoju šiuos specialistus:

Kokie tyrimai reikalingi, norint diagnozuoti miego apnėją?

Polisomnografija. Tai svarbiausias diagnostinis miego apnėjos tyrimas, kuris nustato, ar šia liga sergama. Šis tyrimas dažniausiai yra paskiriamas gydytojo specialisto (LOR gydytojo, pulmonologo ar kt.).

Tyrimo metu pecialiose laboratorijose ligoniui uždedami elektrodai, stebimas ir registruojamas bioelektrinis smegenų aktyvumas, akių judesiai, pasmakrės raumenų aktyvumas, elektrokardiograma, deguonies kiekis kraujyje, registruojami knarkimo garsai, oro judėjimas pro burną ir nosį, krūtinės ląstos judesiai. Kartais matuojamas ir miego gylis, kūno padėtis, kojų judesiai miego metu.

Polisomnografiją galima atlikti šiose įstaigose:

Daugiau įstaigų, kuriose galima atlikti polisomnografijos tyrimą rasite ČIA.

Koks yra miego apnėjos gydymas?

Pirmiausia, svarbu, kad miego apnėja būtų diagnozuota gydytojo ir jis jums paskirtų tinkamiausią gydymą.

Deja, nėra patvirtintų vaistų miego apnėjai gydyti. Pirmiausiai yra rekomenduojama atsikratyti viršsvorio.

Jei kamuoja švelni miego apnėja rekomednuojama keisti gyvenimo įpročius: eiti miegoti kasdien tuo pačiu metu, vėdinti kambarį, nepersivalgyti prieš miegą, plauti nosį (jei ji usikimšusi), patartina negerti alkoholinių gėrimų, nevartoti migdomųjų ir kai kurių antialerginių vaistu 3 – 4 valandas prieš miegą.

Galimi miego apnėjos gydymo būdai:

  • Pozicinė terapija. Kadangi miego apnėja dažnai pasireiškia miegant ant nugaros – rekomenduojama miegoti ant šono. Šiai pozicijai užtikrinti galima įsigyti specialų diržą, įsiūti kamuoliuką į naktinių/”maikutės” nugarą. Taip pat rekomenduoja miegoti ant aukštenės pagalvės ar pakėlus lovos galvūgalį.
  • Miego kaukė (CPAP). Miego kaukė palaiko nuolatinį teigiamą oro spaudimą kvėpavimo takuose (oras pučiamas pro nosį nedidele srove). Taip išplečiami kvėpavimo takai. Naudojant šį aparatą pasiekiamas geras gydymo efektyvumas, tačiau jį toleruoja tik apie 50 proc. ligonių.
  • Žandikaulį repozicionuojantis aparatas (gaminamas odontologijos kabinete, reiktų kreiptis į gydytoją odontologą, kuris specializuojasi miego apnėjos gydyme, taikant odontologinius aparatus.)
  • Minkštojo gomurio plastikos operacija (uvuloplastika). Šios operacijos tikslas – praplėsti ir stabilizuoti miego metu susiaurėjančią viršutinių kvėpavimo takų sritį. Operacija atlieka LOR gydytojas.
  • Jei yra padidėję adenoidai, tonzilės ar iškrypusi nosies pertvara – reikėtų operuoti.
  • Ortognatinė operacija (atliekama veido ir žandiklaulių chirurgo)

Kas gali nutikti, jei miego apnėja yra negydoma?

Miego apnėja:

  • gali sukelti širdies priepuolį, širdies smūgį, sutrikusį širdies ritmą, aukštą kraujo spaudimą ir kitas širdies ligas;
  • didėja rizika susirgti krūtinės angina, infarktu, insultu;
  • gali atsirasti impotencija;
  • atsiranda mieguistumas dienos metu – dėl to padidėja rizika sukelti autoįvykius, atsiranda mažesnis darbo našumas, prastesni rezultatai mokykloje;
  • gali padidėti cukraus kiekis kraujyje;
  • gali atsirasti galvos skausmai;
  • dažniau sergama depresija;

Svarbu nepamiršti, kad negydoma miego apnėja ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir didina mirtingumo riziką dviem pagrindiniais aspektais – didina nelaimingų atsitikimų riziką (ypač vairuojant) bei sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kiti straipsniai: