Nekrozinės periodonto ligos: opinis nekrozinis gingivitas ir periodontitas

Nekrozinės periodonto ligos pagal pažeidimo lokalizaciją skiriamos į opinį nekozinį gingivitą ir opinį nekrozinį periodontitą.

ETIOLOGIJA. Tai yra bakterinės kilmės periodonto ligos, kurios pažeidžia dantenas ir (ar) periodonto audinius. Liga pasireiškia dažniausiai jauniems žmonėms, ją sukelia gramneigiami anaerobai – fuzobakterijos, spirochetos, Porphyromonas gingivalis, Prevotella intermedia ir kt.

Ligai atsirasti turi įtakos organizmo imuninis atsakas, kurį modifikuoja sisteminiai veiksniai – stresas, virusinė infekcija (ŽIV, herpesviruso, citomegalo infekcija), rūkymas, nevisavertė mityba, bloga burnos higiena, miego stoka, kraujo ligos (leukemija, neutropenija), bendrinės ligos (raudonoji vilkligė, histiocitozė), jau esamos periodonto ligos.

PAPLITIMAS. Nekrozinės ligos paplitimas priklauso nuo šalies, socialinės ir ekonominės gyventojų būklės. Išsivysčiusiose šalyse serga žmonės iki 25 metų.. Besivystančiose šalyse, kur žemas išsilavinimo bei higienos standartų lygis, sergančių pacientų amžius yra gerokai jaunesnis.

PATOGENEZĖ. Bakterijos per jugties epitelį patenka į dantenų jungiamąjį audinį. Organizmas reaguoja į bakterijas uždegimu, kuris sukelia epitelio išvešėjimą.

KLINIKA (pasireiškimas). Periodonto pažeidimas gali būti vietinis ir išplitęs. Būdingi pirminiai požymiai yra ūmus skausmas, negyvybingi ir išopėję tarpdantiniai speneliai ir dantenų kraštas, savaimis kraujavimas ir minkštųjų audinių krateriai. Dėl stipraus dantenų skausmo ligoniai negali valgyti, gerti ar valytis dantų. Išopėjęs nekrozinis dantenų kraštas pasidengia lengvai pašalinamomis pilkšvai gelsvomis dantų apnašomis, kurias sudaro fibrinas, negyvybingi audiniai ir bakterijos. Pašalinus dantų apnašas matomi uždegimo apimti, kraujuojantys, skausmingi dantenų audiniai. Dažniausiai prasideda apatinio žandikaulio kandžių ir trečiųjų krūminių dantų tarpdantiniuose speneliuose ir plinta palei dantenų kraštą giliau į periodonto audinius. Ligai progresuojant, per kelias valandas visas tarpdantinis spenelis gali tapti negyvybingas, susiformuoti minkštųjų audinių krateriai. Prasidėjus kraštinio kaulo nekrozei, liga pereina į opinį nekrozinį periodontitą.

GYDYMAS. Pirmiausia malšinamas skausmas ir šalinamos bakterinės dantų apnašos bei negyvybingi audiniai. Taikoma deguonies terapija. Skiriami skalavimai antiseptikais 2-3 kartus per dieną ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jei liga neišplitusi, lenga ir pacientas nekarščiuoja limfadenopatijos antibakterinio gydymo nereikia. Sunkesnėms formoms gydyti ir nesant atsako į vietinį atsaką per 24-48 valandas, 7-10 dienų vartojami antibiotikai, maistas turi būti minkštas ir vartojama pakankamai skysčių. Imunosupresinės būklės pacientams paskyrus antibakterinį gydymą, kartu skiriamas ir gydymas nuo grybelių. Labai svarbu palaikyti gerą burnos higieną. Po ūmios ligos fazės atliekamas išsamus klinikis ištyrimas ir kompleksinis periodonto gydymas, periodonto chirurginėmis procedūromis atkuriami periodonto audiniai, formuojamas dantenų kraštas. Baigus gydymą, skiriamas palaikomasis gydymas kas 3-4 mėnesius pirmus metus, vėliau, jei liga nesikartoja, -2-3 kartus per metus.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 96-97