Kaip piršto čiulpimas gali paveikti sąkandį?

Jeigu vaikas čiulpia pirštą daugiau nei 6 valandas per parą, ypač miego metu, vystosi stipri sąkandžio anomalija, kuriai būdingi šie požymiai:

• viršutinių kandžių palinkimas lūpine kryptimi, apatinių kandžių retroklinacija (palinkimas į liežuvio pusę);
• atviras sąkandis (dažnai asimetriškas), nes įkištas pirštas stabdo kandžių išdygimą. Norint įsikišti pirštą į burną reikia prasižioti, dėl to atsiranda vietos krūminių dantų išdygimui;
• viršutinio žandikaulio susiaurėjimas horizontalia kryptimi. Įsikištas pirštas paprastai laikomas prie gomurio, dėl to liežuvis nusileidžia žemyn prie apatinio dantų lanko. Taip yra sutrikdoma minkštųjų audinių pusiausvyra, liežuvis nebegali atsverti skruostų spaudimo į viršutinį dantų lanką, be to, čiulpimo metu susitraukiantys skruostiniai raumenys viršutinį dantų lanką veikia didesne jėga nei įprastai.

Jeigu vaikas nustoja čiulpti pirštą pieninio sąkandžio laikotarpiu (maždaug iki 6 metų), paprastai dantų padėtis pasitaiso savaime dėl skruostų ir lūpų raumenų atsistačiusio normalaus spaudimo. Jeigu įprotis tęsiasi mišraus sąkandžio laikotarpiu (kai dygsta nuolatiniai dantys, po 6tų metų), kandžių padėtis savaime visiškai nesikoreguoja, o susiaurėjęs viršutinis žandiklaulis iš viso neatsistato. Tuomet reikalingas ortodontinis gydymas, kurį tikslinga pradėti, kai vaikas yra pasiruošęs atsisakyti žalingo įpročio.

Paruošta pagal: R. Almonaitienė, R.Rizgelienė, J.Tutkuvienė. Veido, Žandikaulių ir dantų raida, 2008, Vilnius 136 psl.