Recidyvinis aftinis stomatitas

ETIOLOGIJA nėra visiškai aiški, skiriama keletas provokacinių veiksnių.

Tai:

• geležies, vitamino B12, folio rūgšties trūkumas
• virusinė ar bakterinė infekcija
• trauma
• endokrininiai pokyčiai
• emocinis stresas
• alergija

Svarbiausiais išskiriami genetiniai faktoriai, ląstelinis autoimuninis mechanizmas.

PAPLITIMAS. Nustatoma 5 – 60 proc. priklausomai nuo tirtos grupės. 80 proc. ligos simptomai pasireiškia iki 30 metų. Dažniau serga moterys.

KLINIKA. Mažosios aftos – dažniausia ligos forma. Mažosios aftos būna 2 – 6 mm skersmens, ovalios ir labai skausmingos, dengiamos gelsvai balkšvų nekrozinių fibrino pseudomembranų, aiškių ribų, apsuptos eritemine aureole. Aftos gali būti pavienės arba dauginės (2 – 6), išliekančios 5 – 8 dienas, sugyja be randų, pasikartoja kas 1-5 mėnesius. Dažniausiai pasireiškia nekeratinizuotoje burnos gleivinėje (žandų, lūpų, liežuvio gleivinėje, mukolabialinėje ir mukobukalinėje raukšlėje).

Didžiosios aftos būna pavienės arba dauginės (1 – 5) 10-20 mm skersmens, gilios, kraterio formos, pakilusiais kraštais ir ypač skausmingos. Didžios aftos išlieka 3 – 6 savaites, gyja lėtai, dažnai palieka randus, pasikartoja kas 1-3 mėnesius. Dažniausiai pažeidžiamos lūpos, žandų, liežuvio, minkštojo gomurio gleivinė.

Į Herpes infekciją panašios aftos pasireiškia dauginėmis mažomis, negiliomis 1 – 3 mm opelėmis, kurias juosia raudonos aureolės. Šios aftos yra labai skausmingos, atsiranda bet kurioje gleivinės vietoje, išbūna 1 – 2 savaites ir pasikartoja kas 1 – 3 metus.

GYDYMAS. Rekomenduojama mažinti stresą, vengti gleivinės traumų. Aftoms gydyti gali būti naudojami vietiniai steroidai, vietiniai anestetikai, antibiotikai, antibakteriniai skalikliai, kortikosteroidų injekcijos pažeidimo vietoje 5 – 10 dienų.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 146

P.S. Jei burnoje yra žaizdelė (opelė ar pan.), kuri neišnyksta per dvi savaites – rekomenduojama pasikonsultuoti su periodontologu.