Recidyvinis herpinis gingivostomatitas

Antrinis herpinis stomatitas yra Herpes simplex viruso (HSV-1) reaktyvacija pacientams, kurie jau buvo infekuoti šiuo virusu.

ETIOLOGIJA. Pasikartojanti herpesviruso infekcija pasireiškia pirminės infekcijos atsiradimo vietoje arba šalia esančiose epitelio srityse, kurias inervuoja viruso infekuotas nervinis mazgas, veikiant predispoziciniams veiksniams.

PAPLITIMAS. Serga vaikai ir jauni suaugusieji. Užkrečiama tiesioginio kontakto būdu. 60 proc. žmonių yra nešiotojai. Žmogus yra vienintelis šios infekcijos šaltinis.

KLINIKA (pasireiškimas). Pasikartojanti herpesviruso infekcija skiriasi nuo pirminės herpesviruso infekcijos. Pažeidimai dažniausi pereinamojoje srityje tarp lūpos raudonio bei veido odos (Kupidono lanke), odoje aplink lūpas ir burnoje (kietajame gomuryje bei ant fiksuotų dantenų). Aplink lūpas pasireiškiančiam antrinės Herpes infekcijos prodrominiam periodui (6-24 valandos prieš atsirandant pažeidimams) būdingi požymiai: skausmas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas, lokalus šilumos jausmas ir eritema. Po to susidaro maži, atskiromis grupėmis tankiai išsidėstę eriteminiai mazgeliai, kurie pavirsta į pūsleles, prisipildžiusias skysčio. Jos plyšta per dvi dienas ir sugyja per 7-10 dienų. Mechaniškai suardžius pūsleles, virusas išplinta ir gali sukelti papildomų pažeidimų. Recidyvinė Herpes infekcija rečiau pasireiškia ant nosies, skruostų ar smakro.

Ant kietojo gomurio bei fiksuotų dantenų pasireiškiančios ligos sipmtomai lengvesni: pažeidimai prasideda kaip mažos 1-3 mm pūslelės, jos per kelias valandas plyšta ir susidaro erozijos, kurios savaime užgyja be rando per 7-10 dienų. Bendrinės ligos požymių nėra.

Recidyvus provokuojantys veiksniai: emocinis stresas, karščiavimas, trauma (pvz., injekcinė burnos nejautra), danties šalinimas, ultravioletiniai spinduliai ir kt. Pastebėta, kad pasikartojantys pažeidimai dažniau atsiranda pacientams, kurių imuninės sistemos funkcijos nepakankamos.

DIAGNOSTIKA. Nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, nors galima atlikti citologinį tyrimą bei paimti biopsinio audinio.

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA. Atskirtinas nuo juostinės pūslelinės, aftinės opos, daugianformės eksudacinės raudonės opos, streptokokinio stomatito, gonokokinio stomatito, pirminio ir antrinio sifilio.

GYDYMAS. Vaistai nuo virusų vietiškai vartojami jau prasidedant prodrominiam ligos periodui – tai sumažina pūslelių kiekį bei šašo susidarymo laiką, tačiau skausmui bei gijimo laikui įtakos neturi, jei vaistai prededami vartoti ne ligos prodrominiu laikotarpiu. Dažniausiai skausmas dėl burnoje esančių pažeidimų yra nedidelis, todėl gydymo nereikia, nors galima naudoti chlorheksidino skaliklį su antivirusiniais vaistais ar be jų, Imunosupresinės būklės pacietams į veną leidžiama vaistų nuo virusų. Ligos profilaktikai svarbu vengti provokuojančių veiksnių.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 116