Trumpas liežuvio pasaitėlis

Etiologija. Trumpas liežuvio pasaitėlis – tai įgimta liežuvio pasaitėlio anomalija, dėl kurios ribojami liežuvio viršūnės judesiai. Būklė įvairuoja nuo atvejų, kai liežuvio judesiai yra labiau riboti nei normalūs, iki atvejų, kai liežuvio pasaitėlis visiškai suaugęs su burnos dugno raumenimis.

Paplitimas. Randama 4-10 proc. populiacijos.

Klinika (pasireiškimas). Trumpas liežuvio pasaitėlis naujagimystėje ir kūdikystėje gali sukelti čiulpimo, rijimo sutrikimus. Kūdikis negali normaliai žįsti, nes krūties spenelis spaudžiamas prie dantenų, o ne prie liežuvio, dėl to nesusidaro neigiamas slėgis burnoje, sutrinka kūdikio maitinimasis. Trumpas liežuvio pasaitėlis būdingas daugeliui kūdikių, bet 2-5 metų vaikui, augant alveolinei ataugai ir dygstant dantims, tampa ilgesnis. Vyresnio amžiaus vaikams trumpo liežuvio pasaitėlio problema svarbi dėl įtakos kalbai. Trumpas liežuvio pasaitėlis riboja liežuvio pakėlimą. Kalbėjimo pradžiai pasaitėlio ilgis įtakos neturi.

Diagnostika. Dėl trumpo liežuvio pasaitėlio vaikas gali netaisyklingai tarti kai kuriuos garsus – č, š, ž, r, l, kartais ir s, z. Garsų tarimo sutrikimą gali lemti ir kitos priežastys: klaidingai tariamų garsų įsiminimas, netaisyklingas sąkandis, neuropatologinės priežastys, kurtumas, ypač atsiradęs kritiniu kalbos vystymosi periodu (2-4 metų amžiuje), psichinė vaiko būklė, protinis atsilikimas, ryklės ir gomurio raumenų patologija (pvz., gomurio nesuaugimas).

Gydymas. Chirurginis trumpo pasaitėlio gydymas indikuojamas, kai dėl ribotų judesių sutrinka rijimo funkcija valgant ar geriant, t.y. kūdikiams, kurie negali žįsti, o vyresnio amžiaus vaikams – daugiausia dėl kalbos sutrikimų. Gali būti atliekamas pasaitėlio iškirpimas ar pašalinimas (frenektomija) bei pasaitėlio pakirpimas (frenulotomija). Frenotomija kūdikystėje būtina tik tais atvejais, kai kūdikis negali čiulpti, ryti ar tai yra susiję su kitomis gyvybinėmis funkcijomis, o liežuvio pasaitėlis yra plonas. Jei nėra rijimo sutrikimų, liežuvio pasaitėlis storas, mažai elastingas, liežuvio judesiai yra labai riboti, liežuvio pasaitėlis suaugęs su burnos dugno raumenimis, operaciją tikslinga atlikti maždaug trejų metų vaikui, kitais atvejais procedūrą galima atidėti. Esant kalbos sutrikimų vaikas pirmiausia turėtų pradėti lankytis pas logopedą. Operacinio gydymo laikas parenkamas individualiai.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 33