Vagotasis liežuvis

Tai dažnas nežinomos priežasties ir patogenezės vystymosi sutrikimas, kuriam būdingas vagotas liežuvio nugarėlės paviršiaus vaizdas. Šie pokyčiai vaikystėje menki, jie išryškėja vyresniame amžiuje, ypač nešiojantiems iš dalies ar visiškai išimamus protezus.

ETIOLOGIJA. Naujausių tyrimų duomenimis, vagotasis ir geografinis liežuvis yra paveldimi sutrikimai.

PAPLITIMAS. Pasireiškia 6,5 – 14,3 proc. populiacijos, vyresnio amžiaus žmonėms – dar dažniau.

KLINIKA (pasireiškimas). Matomos dauginės vagos ir grioveliai nugariniame liežuvio paviršiuje. Vagos skirtingo dydžio, gylio, kiekio ir yra simetriškos. Būklė besimptomė, tačiau maisto likučiai, mikroorganizmai bei grybeliai gali užsilaikyti gilesnėse vagose ir sukelti uždegimą, lemti blogą burnos kvapą. Gali pasireikšti kaip atskira būklė ar kartu su geografiniu liežuviu ir yra vienas klinikinių Melkersono-Rozentalio sindromo diagnostikos kriterijų. Taip pat siejamas su Dauno sindromu, psoriaze, Sjogreno sindromu.

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA. Atskirtinas nuo Sjogreno sindromo, intersticinio sifilinio glosito.

GYDYMAS. Vagotojo liežuvio etiologija nėra žinoma, todėl priežastinis gydymas netaikomas. Reikia atkreipti dėmesį į gerą taisyklingą asmeninę burnos higieną, būtinybę valyti liežuvį. Gydymas reikalingas atsiradus bakteriniam ar grybeliniam uždegimui.

Literatūra: A. Rimkevičius ir kt., Burnos patologija, 2014, p. 101